Žiūriu į savo atžalėlę ir galvoju, koks visgi tu didelis, kiek daug pasiekei nuo gimimo, nuo atėjimo į šį pasaulį.. Išmokai verstis ant pilvuko, labai atkakliai siekiai ir išmokai sėdėti, susidraugavai su vaikštukais ir pradėjai šliaužioti, nedrąsiai žengei pirmuosius žingsnius.. Ir visą tą laiką mokeis pažinti pasaulį: mamą, tėtį, žaislus ir visą tai kas tave supa.. Bet visgi koks tu dar mažas ir kiek daug tau teks dar pažinti ir išmokti. Teks susipažinti su tuo vyrišku pasauliu.. O tai buvo pirmoji tavo pažintis. Ir su ja supažindino senelis :)
Pagarbiai,