Vandens procedūros

O štai koks jau didelis mano jaunuolis.. 

Smagu buvo stebėti kaip vaikas laksto balose, netgi su baltu pavydu stebėjau jį, nes patikėkit aš pati mielai kartu su juo balose pasiturkščiau :) Taip mes šventėme mamyčių dieną pas močiutę :)

Tai smagios, malonios vaikystės akimirkos, kurias įamžinau. 

Pagarbiai,

žmogutis, kurio taip laukėm

Ilgai laukėm, ilgai svajojom ir.. vieną dieną tai nutiko! GIMĖ mano SŪNELIS!!!

Manau, daugiau aiškinti nieko nereikia, tiesiog šios džiugios akimirkos proga, sudėliojau štai tokį skrebuką :)

 Pagarbiai,

Make a wish

Dar vienas skrebukas gimęs labai greitai ir paprastai. Turėjau štai tokį mini rinkinuką ir susidėliojau jį taip kaip norėjau :) Rinkinuke nėra daugiau kitų detalių išskyrus visas, kurios matosi šiame skrebuke :)

O mintis irgi šovė netikėtai, tiesiog, varčiau nuotraukas ir pamačiusi save toooookią didelę, prisiminiau, kad ši nuotrauka daryta kelios dienos iki gimstant mano sūneliui. Ir prisiminiau jausmus ką tuo metu jaučiau: kaip aš jo laukiau, kaip norėjau, kad jis gimtų sveikas, kaip svajojau jį pamatyti ir apkabinti :) 

Pagarbiai,

Miestas, kurį prisimenu su šypsena..

Kaip seniai aš čia buvau, ir kaip seniai kažką gražaus dariau. Užtat kai namuose nebuvo interneto, reikėjo susitvarkyti kompiuteryje visą esamą šiukšlyną, peržiūrėti turimus/paliekamus/trinamus digital scrapbooking rinkinukus, per vieną dieną sudėliojau net 4 skrebukus :D Padirbėjau iš peties, tokio įkvėpimo dar niekada neturėjau. Gal tiesiog, pagal turimus rinkinukus ir nuotraukas sudėliojau kaip norėjau :) Tad pradėsiu nuo štai šių dviejų skrebukų iš kelionės į Paryžių :) 

Kaip visada interneto platybėse radau rinkinuką pavadinimu "Bruissements d'une rencontre parisienne", kur jį radau neprisimenu, ką pavadinimas reiškia irgi nežinau (nemoku prancūzų kalbos), tačiau pamenu kad jį siunčiausi būtent dėl to, kad turiu nuotraukų iš šio gražaus miesto. 

Kelionė buvo trumpa (3d.), bet labai įsimintina, linksma, ir gerų emocijų užsikroviau ilgam. Dar ir dabar prisiminusi šypsausi ir tikrai norėčiau pakartoti :) Niekada nesvajojau nuvykti į Paryžių, jei tiesą pasakius jis manęs niekad nežavėjo ir netraukė. Man netgi juokingai skambėdavo, kad tai "meilės miestas" ir viskas kas su juo buvo susiję, atrodė tiesiog išpūstas reikalas :) 

Deja nuvykus ten, mano nuomonė pasikeitė (išskyrus, kad tai "meilės miestas"), mane sužavėjo to miesto atmosfera, aplinka, seni pastatai, nesuvokiamas atsipalaidavimas ir net mėgavimasis kiekviena akimirka :) Gal dėl to kalta  ir kompanija, kuri mane lydėjo. Tai man artimas žmogus, draugas, nuodėmklausys ir šiaip brolis :) Kelionė suorganizavo jis, tad visur keliavom tik dviese. Smagu prisiminti, tad norėjosi visą tai kažkaip įamžinti. Tad štai kas iš to gavosi :) 

Miestas, kurį prisimenu su šypsena..

Pagarbiai,